Pamokančios istorijos

  Grupė vienos aukštosios mokyklos absolventų atėjo į svečius pas savo mylimą seną profesorių. Susitikimo metu pokalbis sukosi apie gyvenimą: nors buvę studentai buvo sėkmingi žmonės, bet skundėsi sunkumais darbe ir gyvenimiškomis problemomis.
  Pasiūlęs savo svečiams arbatos, profesorius nuėjo į virtuvę ir grįžo iš ten su arbatinuku ir padėklu su įvairiausiais puodeliais: porcelianiniais, stikliniais, plastikiniais, krištoliniais… Vieni buvo paprasti, kiti – labai brangūs.
Kai svečiai išsirinko puodelius, profesorius visus apžvelgė ir pasakė:
 - Atkreipkite dėmesį, kad visus brangius ir gražius puodelius tuoj pat išrinkote, o paprasti ir pigūs liko. Ir nors tai normalu jums – norėti sau geriausio – bet tai ir yra jūsų stresų ir problemų šaltinis. Supraskite, kad puodelis nepadaro arbatos geresne. Dažniausiai jis tik brangesnis, bet kartais jis slepia tai, ką mes geriame. Iš tikrųjų viskas, ko jūs norėjote, tebuvo arbata, o ne puodelis. Bet jūs sąmoningai pasirinkote brangesnius, o paskui žvalgėtes – kam koks puodelis atiteko…
  Svečiai sukluso, o profesorius tęsė:
 - O dabar pasvarstykime ir įsivaizduokime: gyvenimas – tai arbata, o darbas, pinigai, padėtis visuomenėje – puodeliai. Tai tik instrumentai gyvenimo palaikymui. Tai, kokį puodelį mes turime, neapsprendžia mūsų Gyvenimo. Kartais, galvodami tik apie puodelį, mes pamirštame pasimėgauti arbatos skoniu… Laimingiausi žmonės ne tie, kurie turi geriausia, o tie, kurie gauna ger ... Toliau->
Views: 721 | Added by: vidazzas | Date: 2011.09.24

                                                               Sakmė apie gulbes
Buvo išleistuviu vakaras.Saleje triukšmas, visi linksminosi, šoko poros.Aš stovejau ir galvojau:"O vis del to, sunku palikti mokykla...
"Staiga pamačiau mergina....Ji stovejo nugara i mane,bet aš mačiau kaip virpa jos pečiai...Man pasirode, kad ji verkia ir aš neapsirikau...Paliečiau jos peti.Ji atsisuko ir aš pamačiau jos giliai melynas akis, pasruvusias ašaromis...Ja pažinau.Tai buvo mergina iš kitos klases,taip pat abiturente.Tačiau nieko apie ja nežinojau, išskyrus tai, kad ji draugauja su vaikinu, vardu Viktoras....Aš stovejau ir nežinojau kaip nuraminti ja....Norejau sužinoti jos verkimo priežasti, bet klausti buvo nepatogu...Apsirengusi ji buvo balta suknele, apsiavusi baltais bateliais.Turbut mano tylejimas jai igriso. Ji pažiurejo i mane ir nusisuko.Bet toki skausma pamačiau jos akyse,kad nesusivaldžiau ir dar karta palie tes jos peti paklausiau:"Ko tu verki?Juk šiandien tokia švente! Tave kas nors nuskriaude?"Ir tada ji puole prie manes ir giliai pravirko...Aš pagalvojau, kad taip verkia tik labai daug iškentejes žmogus..."Gal galiu tau kuo nors ... Toliau->
Views: 704 | Added by: vidazzas | Date: 2011.09.09

<- 1 2 3 4 5