Yra legenda apie pavargusį keliautoją, kuris, kopdamas kalnų takeliu, aukštai Himalajuose sutiko senolį išminčių. Keliautojas jo paklausė, kaip rasti kelią, vedantį į viršūnę – jo kelionės tikslą. Senolis akimirką pagalvojo, o paskui atsakė: „ Tu tiesiog turi būti tikras, kad kiekvienas tavo mažas žingsnelis veda į viršūnę – ir ten būsi.“ Robin Sharma

Kartą ėjo senas tėvas, jo sūnus ir asilas. Kai jie ėjo per vieną miestą miestiečiai kalbėjo: „Koks blogas sūnus. Galėtų leisti savo senam tėvui joti ant asilo.“ Tada tėvas jojo ant asilo ir jie priėjo kitą miestą. Ir jame miestiečiai kalbėjo: „Koks blogas tėvas. Galėtų leisti savo sūnui joti ant asilo.“ Tada sūnus ir tėvas jojo ant asilo ir jie priėjo kitą miestą. Ir jame miestiečiai kalbėjo: „Kokie blogi žmonės. Vargšą asilą kankina jodami abu kartu“.
Norėdamas įtikti visiems neįtiksi niekam. Jeigu nenori sulaukti kritikos reikia nieko nedaryti ir būti tiesiog niekuo.

Kartą žmogus vėlai grįžo iš darbo namo - kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo penkiametį sūnų.
-Tėti, ar galiu tavęs kai ko paklausti?
-Aišku. Kas gi nutiko?
-Tėti, o kiek tu uždirbi?
Tėvui tai buvo netikėta.
-Tai ne tavo reikalas! – pasipiktino jis. – Kodėl tu tai nori žinoti?
-Tiesiog šiaip - reikia. Pasakyk prašom, kiek tu uždirbi per valandą?
-Na, bus apie 500. O ką?
-Tėti… - sūnus pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis. – Tėti, ar tu galėtum man paskolinti 300 ?
-Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų kokiam nors idiotiškam žaislui? – suriko tėvas. – Žygiuok greičiau į savo kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.
Mažylis tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė jame. O jo tėvas taip ir liko stovėti tarpduryje niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. „Kaip jis išdrįso klausti manęs apie atlyginimą, o po to - prašyti pinigų?“
Praėjo kiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: “Gal jam iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 300, juk jis manęs niekad iki šiol nėra prašęs pinigų„.
Kai jis įėjo į vaiko kambarį, sūnus jau buvo lovoje.
-Sūneli, tu dar nemiegi? – paklausė jis.
-Ne, tėti. Tiesiog guliu,- atsakė berniukas.
-Aš, atrodo, bu ... Toliau->

Stovėdama prieš penktokų klasę pirmąją dieną mokykloje, jinai pasakė vaikams netiesą – kad, kaip ir dauguma mokytojų, juos myli visus vienodai. Bet juk tai buvo neįmanoma, nes pirmoje eilėje, pakumpęs, sėdėjo berniukas, vardu Tedis Stollardas. Misis Tomson stebėdavo Tedį anksčiau ir matė, kad jam nesisekė žaisti
su kitais vaikais, kad jo drabužiai nebuvo tvarkingi, kad jį reikėjo nuprausti. Be to, Tedis kartais būdavo nemalonus vaikas. Kai Misis Tomson taisydavo Tedžio darbus, ji su pasimėgavimu rašydavo jam neigiamus pažymius, ir raudonu rašalu braukydavo klaidas.
Mokykloje, kurioje dirbo Misis Tomson, mokytojai privalėjo pasidomėti ankstesnių klasių mokinių pažymiais. Mokytoja atidėjo Tedžio pažymių peržiūrą metų galui ir nustebo… Tedžio I-os klasės mokytoja rašė, kad jis šaunus vaikas, daug besijuokiantis, dirba kruopščiai, puikiai elgiasi. Su juo gera dirbti. Antros klasės mokytoja rašė, kad Tedis yra puikus mokinys, bet jis susirūpinęs, nes mama serga nepagydoma liga. Namuose jam nelengva. III-ios klasės mokytoja pastebėjo, jog mamos mirtis jį paveikė, berniukas stengiasi, bet jam sunku. Tėtis juo ne itin rūpinasi ir jo gyvenimas pasikeis į blogąją pusę, jei niekas nesiims priemonių. IV-tos klasės mokytoja rašė, kad Tedis šalinasi visų ir nesidomi mokykla, neturi draugų, miega per pamokas. Dabar Misis Tomson suprato viską. Jai pasidarė gėda dėl savo elgesio. Jinai dar blogiau pasijuto, kai mokiniai atnešė kalėdines dovanas, visas įvyniotas į gražų popierių. ... Toliau->

Jaunuolis susapnavo esąs didelėje parduotuvėje.
Už prekystalio stovėjo angelas.
- Ką parduodate? - paklausė jaunuolis.
- Viską, ko tik trokštate, - mandagiai atsakė angelas.
Nieko nelaukdamas jaunuolis puolė vardyti:
- Norėčiau, kad pasaulyje liautųsi karai, kad išnaudojamieji sulauktų teisingumo, o svetimšaliai - dosnumo ir tolerancijos, norėčiau, kad šeimose būtų daugiau meilės, kad bedarbiai gautų darbo, kad bažnyčia būtų vieningesnė, kad... kad...
Angelas jį pertraukė:
- Man labai gaila, pone. Jūs neteisingai mane supratote. Mes neparduodame vaisių, tik sėklas.

Sėkloje glūdi stebuklingos jėgos. Iš mažytės sėklelės išauga didelis medis. Tavo siela - tai sodas, kuriame pasėtos neįkainojamos vertybės ir svarbiausi gyvenimo uždaviniai.

Šaltinis wiziris.lt