Tai istorija apie keturis žmones, kurių vardai buvo Kiekvienas, Kažkas, Betkas ir Niekas.
Buvo labai svarbus dalykas, kurį atlikti buvo paprašytas Kiekvienas. Kiekvienas buvo įsitikinęs, kad Kažkas padarys. Betkas tai galėjo padaryti, bet Niekas nedarė. Kažkas supyko, nes tai buvo Kiekvieno darbas. Kiekvienas galvojo, kad Betkas tai gali, bet Niekas nesuvokė, kad Kiekvienas to nepadarys. Baigėsi tuo, kad Kiekvienas kaltino Kažką, tuo metu kai Niekas nepadarė to, ką Kiekvienas galėjo padaryti.

Atėjo laikas mokytojui patikrinti savo mokinius. Jis pakvietė tris, paėmė baltą popieriaus lapą, užlašino ant jo lašą rašalo ir paklausė:
- Ką jūs matote?
Pirmas atsakė: „Juodą dėmę.“ Antras: „Siluetą.“ Trečias: „Rašalą.“
Vienuolis apsiverkė ir nuėjo į savo celę. Vėliau mokiniai paklausė:
- Mokytojau, kodėl jūs verkėte?
Vienuolis atsakė: Nė vienas jųsų nepastebėjote balto lapo.

Kai mokiausi antrame kurse universitete, mūsų profesorius pavedė atlikti testą raštu. Buvau pavyzdingas studentas, todėl atsakiau į visus klausimus, išskyrus paskutinį: -Kuo vardu mūsų universiteto korpusą valanti moteris? Man pasirodė, kad čia kažkoks pokštas. Na taip, kelis kartus mačiau mūsų valytoją, – aukšta tamsiaplaukė moteris, apie 50 m. amžiaus, – bet iš kur man žinoti jos vardą? Į paskutinį klausimą taip ir neatsakiau. Baigiantis paskaitai vienas studentas paklausė, ar šis klausimas turės įtakos pažymiui. Žinoma, – atsakė profesorius. – Kad ir kokį darbą dirbsite, teks bendrauti su daugeliu žmonių, o tarp jų nėra visiškai nesvarbių. Jie verti jūsų dėmesio, rūpesčio ar tiesiog pasisveikinimo.