Sveiki užsukę

Mūsų paštas
Mano tėviškė- mėlyno Nemuno vingis, gintariniai krantai, ir sena Palanga,
Supa vilnį ramiai drungnas vėjas aptingęs, smėly plakas pavargusi marių banga. 
Mano kraštas - laukai, ir beržynai, ir kalvos, lyg pražydę linai - ten padangė gili.
Neužmirštamas tėviškės kvapas, ir spalvos, kai užmiega diena - ir skaisti ir tyli.
Neužmirštamos tėviškės naktys rasotos, su šlamėjimu žiedo, su lapo šerkšnu,
Ir variniai beržynai, ir dienos miglotos, ir laukai, išrašyti sidabro šalnų.

Myliu aš giesmę paprastą vyturio mažo, melsvame danguje, ant arimų pilkų,
Myliu aš gilią žiemą, kur braižo ir rašo, raštą nuostabų ant ežerų, ir langų.
Aš ilgiuosi nublankusių liepų prie sodo, ir karpytų klevų, ir miegūsto vandens, 
Ir čežėjimo dalgio - graudaus ir vienodo, ir pavasario žalio, ir pilko rudens.
(A. Venslova)