Kačių ūsai (vibrisai) – tai lietimo organai. Tai netgi nėra paprasti plaukai, o evoliucijos procese savo išvaizdą pakeitę receptoriai. Patys ilgiausi ir jautriausi iš jų auga virš viršutinės lūpos (keturiomis eilėmis iš dviejų pusių). Daug trumpesni vibrisai, nei po nosim, yra ant smakro, ant žandų ir virš akių. Taip pat jų yra ant uodegos ir kulkšnių – jie padeda katei medžioti judantį grobį. O dar jų yra tarp letenų pagalvėlių. Ne taip, kaip paprasti plaukeliai, kurie atlieka šilumos izoliavimo funkciją, vibrisai atlieka lietimo funkciją. Jei jaučia smulkiausią aplinkos pasikeitimą, tame tarpe ir atmosferos slėgio kitimą. Šiais ūsais katė pagauna oro srovių, kurios atsispindi nuo šalia esančių daiktų, vibracijas. Nepriklausomai nuo regos, ši savybė padeda katei nustatyti daiktų buvimo vietą ir išvengti kliūčių – neprisiliesti jų netgi aklinoje tamsoje! Vibrisų pasiųsti nerviniai impulsai patenka į smegenis tais pačias keliais, kaip ir informacija iš akių. Smegenys susumuoja dviejų sistemų signalus ir šių duomenų pagrindu sukuria trimatį aplinkinio pasaulio paveikslą. Esant silpnam apšvietimui, kai vyzdys pilnai išsiplėtęs tam, kad praleistų kuo daugiau šviesos, akis labai sunkiai fokusuojasi ties artimais objektais. Šitokioje situacijoje ūsai padeda katei susivokti, kas gi ją supa. Jeigu prisiliesite prie katės ūsų, ji tuoj pat primerks akis – šis refleksas padeda saugoti akis, kad į jas nepatektų šaka arba žolės stiebelis. ... Toliau->