Atejes i auditorija skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidejo ant stalo trilitrini stiklaini ir pridejo i ji dideliu akmenu. Po to paklause studentu, ar stiklainis pilnas? sie patvirtino - Taip. Tada profesorius issieme is krepsio skardine nuo arbatos, pilna smulkiu akmeneliu ir supyle juos i stiklaini. Akmenukai greitai uzpilde tarpus tarp didziuju akmenu. Profesorius pareiske, kad stiklainis pilnas ir paklause studentu nuomones. Studentai juokdamiesi jam pritare. Tai pasakes profesorius issitrauke is kisenes maiseli smelio ir supyle ji i stiklaini. Smelio kruopeles subiro i pacius maziausius plyselius tarp akmenu visiskai uzpildydamos stiklaini. stai, tare profesorius, pripazinkite, kad sis stiklainis tai kaip jusu gyvenimas. Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jusu gyvenimo dalykus: Dieva, seima, sveikata, svajones. Net jei visa kita dingtu, jie vis tiek liktu jums svarbus ir iprasmintu jusu gyvenima. Smulkus akmeneliai yra antraeiliai, maziau svarbus, dalykai: tai jusu darbas, automobilis, butas, studijos. Smelis simbolizuoja visai nesvarbius dalykus ir jeigu jis is pat pradziu i stiklaini pilsite smeli, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmeneliams. Skirkite daugiau demesio svarbiems dalykams. Raskite laiko Dievui, savo mylimiesiems. Rupinkites savo sveikata. Siekite svajoniu .O tada liks pakankamai laiko ir darbui, ir namu ruosai ir kitkam. Rupinkites, pirmiausia didziaisiais akmenimis, nes tik jie yra tikrai vertingi, o visa ... Toliau->

Du draugai ejo dykuma
Staiga jie susigincijo, ir vienas skele antausi kitam.
Tas, kesdamas skausma, bet nieko nesakydamas, parase ant smelio:
"Siandien mano geriausias draugas skele man antausi."
Jie zingsniavo toliau ir rado oaze, kur nusprende issimaudyti. Tas, kuris gavo antausi vos nepaskendo, bet draugas ji isgelbejo. Atsipeikėjes jis paraše ant akmens:
"Šiandien mano geriausias draugas isgelbejo man gyvybe."
Tas, kuris skele antausi, o paskui gyvybe gelbejo, paklause:
- Kai as tave uzgavau, tu rasei ant smelio, dabar rasai ant akmens. Kodel?
Draugas atsake:
- Kai kazkas mus uzgauna, turime parasyti tai smelio, kad vejai galetu tai nutrinti. Kai kazkas padaro mums gera, mes turime tai irezti akmenyje, kad joks vejas to nenutrintu.
Ismok nuoskaudas uzrasyti smelyje, o dziaugsmus iskalti akmenyje.

Yra legenda apie pavargusį keliautoją, kuris, kopdamas kalnų takeliu, aukštai Himalajuose sutiko senolį išminčių. Keliautojas jo paklausė, kaip rasti kelią, vedantį į viršūnę – jo kelionės tikslą. Senolis akimirką pagalvojo, o paskui atsakė: „ Tu tiesiog turi būti tikras, kad kiekvienas tavo mažas žingsnelis veda į viršūnę – ir ten būsi.“ Robin Sharma

Kartą ėjo senas tėvas, jo sūnus ir asilas. Kai jie ėjo per vieną miestą miestiečiai kalbėjo: „Koks blogas sūnus. Galėtų leisti savo senam tėvui joti ant asilo.“ Tada tėvas jojo ant asilo ir jie priėjo kitą miestą. Ir jame miestiečiai kalbėjo: „Koks blogas tėvas. Galėtų leisti savo sūnui joti ant asilo.“ Tada sūnus ir tėvas jojo ant asilo ir jie priėjo kitą miestą. Ir jame miestiečiai kalbėjo: „Kokie blogi žmonės. Vargšą asilą kankina jodami abu kartu“.
Norėdamas įtikti visiems neįtiksi niekam. Jeigu nenori sulaukti kritikos reikia nieko nedaryti ir būti tiesiog niekuo.